Didžiuojamės daugiau nei 70 metų trunkančia draugyste su bitėmis.
Savo pilkąsias bitutes įkurdinome toli nuo pavojingo miesto šurmulio, miško apsuptyje, šalia tekančios gaivios Minijos upės. Kas rytą bitutėms prabudus, nuo avilio laktelės atsiveria neaprėpiamos kvapnios laukų pievos - tikra skonių jūra!
Įdienojus jos atokaitos ieško nardydamos tarp švelnaus vėjo siūbuojamų eglių ir pušų viršūnių lankydamos visus miško augalus. O kaip jos mėgsta pirmosios aplakstyti pavasarį vienkiemiuose sužydusius sodus, tas saldus vyšnių, trešnių, obelų žiedų kvapas - sunku atsispirti!
Va tokia ta bitučių su meile surinkto žemaitiško medaus istorija. Leiskite šia meile pasidalinti su Jumis!